pūtuoti — pūtúoti vksm. Arklỹs įši̇̀lęs pūtúoja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pūtuoti — pūtuoti, uoja, ãvo 1. intr. J sunkiai ar girdimai kvėpuoti, alsuoti, šnopuoti, šniokštuoti, pūtauti: Supykęs vaikščiodamas pūtavo: – O tat kvailys! o tat durnius! Žem. Privalgę, prigėrę teisėjai išvažiavo pūtuodami Žem. Varlė ėmė skėstis, pūstis … Dictionary of the Lithuanian Language
papūtuoti — intr. 1. kurį laiką sunkiai pakvėpuoti, pašnopuoti: Papūtavęs jis atsisėdo rš. 2. pajėgti pūtuoti, kvėpuoti: Senis visai menkas (silpnas), vos papūtuoja Skr. pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti; papūtuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
БАНГПУТИС — (прус. Bangputtis, литов. bangputys), в балтийской мифологии бог ветра и волн, почитавшийся у части пруссов и литовцев. Основные сведения о Б. собраны немецким историком 17 в. М. Преториусом: бог бури, воды, противопоставленный огню (Понике).… … Энциклопедия мифологии
apsiputuoti — žr. apiputoti 4 (refl.): Ant švarcės pakinkyti keturi arkliai apsiputavę eina kaip viesulas LTR(Krp). Arkliai povisam apsiputãvę KI214. putuoti; apsiputuoti; išputuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atpūtuoti — intr. 1. atpūsti: Vėjelis, skubinai iš šiaurės atpūtavęs, užniko pažemiais blaškyties Žem. 2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Jau atsipūtãvo arkliai, varykimės toliau Kp. Teip greit leki – kol aš atsipūtuosiu nuejus! Slm. 3. Šr greitai, dūsuojant… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvokuoti — dvokuoti, uoja, ãvo 1. intr. pūsti, daryti vėją, vėduoti: Įdėk pjaulų ir smarkiau dvokuok, matai, kad jau bitės pyksta Trk. Šiandien pavasariškas vėjukas dvokuo[ja] Stl. Ko dvokuoji su skara, ir taip jau šalta Mžk. 2. intr. sunkiai kvėpuoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
dvėluoti — dvėluoti, uoja, ãvo intr. 1. dvėsuoti, pūtuoti, lekuoti: Kumelukas tep pailso, kad sugriuvo ir dvėluoja Švn. Ko dvėluoji, kap šuo karštą vasaros dieną? Srj. Arkliai pailso, prieš kalną veždami, tai tik dvėluoja Mrs. Karvė apsiėdusi dobilų, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
išputuoti — K žr. išputoti 1: Štai krauju pavirtęs pienas išputavęs krinta ant stalo LTR(Grk). putuoti; apsiputuoti; išputuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupūtuoti — intr. nueiti dūsuojant: Nupūtãvo senis dvasią grobstydamas Krš. Kol nupūtavaũ ant karves, jo nebesulaukta ir išeita Slm. | refl.: Ker ker ker – pūtuoja, paskum mažiau, mažiau ir nusipūtuoja Škn. pūtuoti; atpūtuoti; įpūtuoti; nupūtuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language